Pasidaryk pats arba kaip gyventi be streso ir nerimo

stresoriai, dirgikliai

2019 spalis/ kalbėjosi Virginija Genienė

Pasidaryk pats arba kaip gyventi be streso ir nerimo?

Jei dažnai patiriate įtampą ar neigiamas emocijas, metas šią problemą spręsti iš esmės. Gyvenimas pernelyg trumpas, kad būtume nelaimingi, o norint tapti laimingam kartais tereikia atsikratyti kelių neigiamų veiksnių, kuriuos psichologai vadina dirgikliais, arba stresoriais. Kančia neatneša naudos. Ir medikai tvirtina, kad dėl kančios patiriama ilgalaikė įtampa sukelia psichosomatinius sutrikimus, iš pradžių pasireiškiančius skausmu įvairiose kūno vietose, o vėliau peraugančius į rimtas ligas. Streso ir pokyčių valdymo ekspertė Rita Regalė pataria, kokių dirgiklių reikėtų vengti, kad jaustumės ramūs ir laimingi.

 

Keisti arba prisitaikyti

Tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas bei stresą sukelia įvairiausi vidiniai bei išoriniai dirgikliai. Vidiniai susiję su fiziologija (alkis, nuovargis, lytinis potraukis, skausmas ir kt.), o išoriniai kyla iš mus supančios aplinkos (gamta, pastatai, transportas, įrenginiai, žmonės, santykiai, veikla, matomos ir nematomos energijos formos ir kt.). Ir mes patys galime daryti įtaką savo aplinkai ir taip valdyti vidinius dirgiklius.

Žinoma, yra dalykų, kurie nepasiduoda mūsų įtakai, tad prie jų tenka prisitaikyti. Svarbu išmintingai atskirti tai, ką galime pakeisti, ir tai, prie ko tenka prisitaikyti. Didžiausios problemos ir stresas kyla tuomet, kai mes supainiojame šiuos dalykus – imame keisti tai, ko negalime pakeisti, o taikomės prie to, ką privalome pakeisti. Taigi, pasvarstykime, ką mes galime pakeisti, kokie dažniausiai pasitaikantys dirgikliai gali mūsų įtakai pasiduoti, kad geriau jaustumės, o kuriuos turėtume priimti kaip neišvengiamus.

 

Dirgikliai, kurių reikėtų vengti

Atidėliojimas ir skubėjimas. Daug vidinės įtampos mums sukelia nuolatinis skubėjimas dėl nebaigtų darbų, todėl liaukimės juos atidėlioti rytdienai. Pačius nemaloniausius darbus padarykime pirmiausia, kad vėliau galėtume užsiimti mėgstama veikla. Galime netgi susikurti ritualą ir žaismingai jį pavadinti, pvz., rytinis varlės pabučiavimas. Pradėkime veikti DABAR, nes kuo ilgiau atidėliosime, tuo bus sunkiau.

Esu išgyvenusi laikotarpį, kai daug streso jaučiau dėl nuolatinio skubėjimo ir vaikų raginimo rytais, kol pagaliau supratau, kad tą rytinį chaosą, įtampos dozę sau ir aplinkiniams pati ir sukuriu. Šeimos rytinė nuotaika gerokai pagerėjo, kai ėmiau anksčiau keltis, skyriau daugiau laiko sau (mankštai lauke, vandens procedūroms) , pradėjau ruošti šiltus, skanius pusryčius.

Atsikelkite anksčiau, kad nereikėtų lėkti lyg galvą pametus. Vos 30 minučių gali padėti išvengti baudos už viršytą greitį ir panašių bėdų, taip pat laiku atvykti į darbą.

Taigi, skubėjimas dažnai atsiranda dėl negebėjimo susidėlioti prioritetus, prasto laiko planavimo. Tačiau šiuos įpročius tikrai galime išsiugdyti.

Įsipareigojimai. Neretai pasiduodame aplinkinių įtakai ir prisiimame per daug įsipareigojimų, su kuriais neįstengiame susitvarkyti. Tai darome dažniausiai norėdami, kad mumis žavėtųsi, pripažintų, kad pasijustume svarbūs. Tačiau supraskime, kad nesame visagaliai ir jei tikrai esame užimti, išmokime diplomatiškai pasakyti NE ir atsisakyti papildomų užduočių.

Skolos sukelia stresą ir širdies ligas. Išmokime gyventi pagal galimybes. Neišlaidaukime norėdami padaryti įspūdį kitiems. Neapsigaudinėkime galvodami, kad svarbiausias dalykas – materialinės vertybės. Pinigus valdyti turime mes, o ne pinigai mus.

Svetimi reikalai. Labai dažnai susikuriame daug streso be reikalo kišdamiesi į kitų gyvenimą, aptarinėdami svetimas problemas, patarinėdami jiems, manydami, kad esame išmintingesni už kitus. Įpraskime teikti pagalbą kitiems tik tuomet, kai mūsų to prašo. Dažnai žmonės skuba gelbėti pasaulio nesuvokdami, kad jie patys yra įkliuvę trikampyje „auka – tironas – gelbėtojas“. Pastebėkime save, rūpinkimės savais reikalais ir turėsime mažiau priežasčių nerimauti.

Neveiklumas. Įgytos žinios dar neįrodo, kad subrendome. Branda prasidės tada, kai, taikydami turimas žinias, imsime keisti savo gyvenimą. Paprasčiausiai sėdėdami ir siųsdami mintis Visatai nepakeisime nieko. Jei situacija sudėtinga ar svajonės didelės kaip dramblys, jas pasiekti gali atrodyti neįmanoma, todėl kyla nerimas ir įtampa. Tačiau jei tą dramblį padalysime dalimis – mažais darbeliais ir jų atlikimą etapais, tai po kiek laiko pamatysime, kad tą didelį dramblį įmanoma įveikti. Taigi, ką darysime, tą ir gausime.

Negarbingas elgesys. Naktį ramiai miegosime tik tuomet, jei vidinis mūsų pasaulis bus harmoningas ir neišnaudosime kitų savanaudiškais tikslais. Jei pavyks gyventi neapsimetinėjant, užtikrintai pelnysime dvi neįkainojamas vertybes – taiką ir ramybę. Būkime sąžiningi ir bendraukime su sąžiningais žmonėmis.

Pokyčiai. Pažanga neįmanoma be pokyčių. Kartais būname priversti išeiti iš komforto zonos ir patirti nežinomybės baimę, skausmą. Tuomet galime imti saves gailėtis, pykti, nerimauti. Naudingiau būtų galvoti: ką šie pokyčiai duos gero? Galvokime, kad, įveikę sunkumus, tapsime gerokai stipresni.

Kartais manome, kad esame negabūs – nesitaikstykime su tuo. Galbūt teks viską pradėti nuo pradžių, tačiau taip gali pavykti net sukurti ką nors daug geresnio. Norėdami pamatyti realybę, kartais pažvelkime į save tarsi iš šalies. Gal norėdami ūgtelėti turėsime atsikratyti senų įpročių ir nutraukti nesveikus santykius, bet vietoj jų atrasime naujus dalykus, kurie padės judėti pirmyn, pabudins mumyse tokį didelį gyvenimo džiaugsmą, kad eidami gulti nekantraudami lauksite ryto.

Negatyvas. Mūsų protas, būdamas iš principo negatyvus, suka galvoje neigiamų minčių karuselę neretai dėl visai nereikšmingų ar nerealių dalykų. Jei nemokame jų valdyti, mus apima nerimas. Turime išmokti tokias neigiamas mintis išstumti ir užpildyti savo galvą teigiamais dalykais. Pirmiausia venkime (dar geriau – visai atsiribokime) nuo negatyvios informacijos iš žiniasklaidos priemonių ir neigiamai nusiteikusių žmonių.

Nesėkmės. Kiekvieną žmogų lydi tiek sėkmė, tiek nesėkmės. Visi darome klaidų, nė vienas nesame nuo to apsaugotas. Jei matome sėkmingą žmogų, tai žinokime, kad jo sėkmė taip pat sudaryta ir iš nesėkmingų bandymų. Skirtumas tik tas, kad sėkmingi žmonės yra išsiugdę atsparumą nesėkmėms. Sudūrę su jomis, išmokime nenuleisti rankų, nepasiduokime nerimui, o įvertinę situaciją pažvelkime tiesai į akis, pasimokykime iš savo klaidų ir, patobulinę savo veiksmus bei pasitelkę atkaklumą, ryžtingai judėkime pirmyn.

Netinkama veikla, darbas. Jei dirbame darbą, kurio nemėgstame, jaučiamės prastai. Jaučiame įtampą ir tada, kai trūksta žinių, įgūdžių atlikti tam tikras užduotis. Bet ir gavę per daug paprastas, nesudėtingas užduotis taip pat patiriame nuobodulį, užslėptą stresą. Kasdienė veikla, darbas sudaro didelę mūsų gyvenimo dalį, tad kartais esame priversti atlikti ir tai, kas nepatinka. Jei tai tampa kasdiene rutina, verta ieškoti naujų sprendimų. Jei manote, kad susiduriate su neteisybe, nesitaikstykite. Ieškokite kito darbo! Galiausiai rasite norimą darbą ar veiklą, kurioje net dirbdami sunkiai, mėgausitės kiekviena akimirka. Jei darbas yra mūsų aistra, argi jis gali būti našta?

Konfliktai. Kiekvienas turime savus tikslus ir norus. Kai mūsų poreikiai ir požiūriai panašūs, galime lengvai bendrauti, kartu gyventi, dirbti ir sutarti. Tačiau mums tenka susidurti su skirtingomis nuomonėmis, derinti savus ir svetimus interesus šeimoje, darbe, versle, gyvenime. Kartais nepamatuotos asmeninės ambicijos, netinkamas elgesys, negebėjimas tinkamai išreikšti norų, kritikos ar pastabų sukelia konfliktines situacijas, kurios gadina nuotaiką, kelia įtampą ir nerimą. Prasčiausiai, kai užsitęsusi konfliktinė situacija, neišspręstos derybos ima sekinti jėgas, vesti rimtų sveikatos sutrikimų, depresijos ir beviltiškumo link. Išmokime išmaniai spręsti konfliktines situacijas, atvirai, drąsiai ir pagarbiai išsakykime savo nuomonę, poreikius, kritiką ir neatidėliokime, kol visa tai neperaugo į santykių krizę. Atkreipkime dėmesį ir į savo vidinius konfliktus, kurie labai dažnai kyla dėl perdėtų norų ir nepagrįstų lūkesčių sau ir kitiems.

Kritika. Mums visiems labai svarbu būti pripažintiems ir reikšmingiems. Dažnai išgyvename, kad esame nesuprasti ar tinkamai įvertinti. Taip jau yra, kad žmonėms lengviau yra kritikuoti, nei nesavanaudiškai pagirti ir paskatinti. Jei mus įskaudino ar įžeidė kitas žmogus, pasistenkime į situaciją pažvelgti iš jo pozicijų ir suprasti jo elgesio motyvus. Išlaikykime savo orumą, neeikvokime be reikalo savo energijos neigiamoms mintims, išmokime suprasti, atleisti ir pamiršti. Jei mes tvirtai tikėsime savimi, savo sugebėjimais, savo stipriosiomis savybėmis ir išskirtinumu, tai kitų nuomonė taps mažiausiai reikšminga.

Praeitis. Jei kartais atrodo, kad gyvenimo laivas skęsta, veikiausiai metas atsikratyti nereikalingos naštos. Norėdami susitvarkyti gyvenimą, pradėkime nuo visiškai nenaudingų dalykų, tokių kaip senos nuoskaudos, nusivylimai, skausmas. Paleiskime visa tai. Niekada neatversime naujo knygos puslapio, jei vis skaitinėsime ankstesnius.

Vertinimas. Lygindami save su kitais žmonėmis, jų pasiekimais ar turtais, galime pradėti jaustis nesaugūs. Daugiau vertinkime save, savo unikalumą ir taip išvengsime pavydo bei su juo susijusio nerimo. Priimkime esamą situaciją tokią, kokia yra, bei pastebėkime ir būkime dėkingi už tai, ką jau turime. Kai imame jaustis dėkingi net ir už mažus, įprastus dalykus (už maistą, pastogę, šeimą, sveikatą, gamtą, grožį), tai jaučiamės turtingesni ir gyvename susitelkdami daugiausia tik į teigiamus dalykus, o mūsų širdis ir protas kiekvieną žmogų ir situaciją priima su džiaugsmu, skleidžia aplinkiniams teigiamą energiją, pritraukia dar daugiau pilnatvės, džiaugsmo, dar daugiau pačių nuostabiausių dalykų.

Pagyrimai ir padėka. Kartais galime pastebėti, kad žmonės nepatogiai pasijaučia, kai yra giriami ar jiems dėkojama, – jaučiasi tarsi skolingi. Žinoma, kartais pagyrimai ar padėkos nėra nuoširdžios – tėra manipuliacija siekiant naudos. Bet kai esame tikrai nusipelnę, verta išmokti priimti padėkas ir pagyrimus kaip natūralų ir malonų dalyką. Pagalvokime apie tai, kas vyksta, kai mes tariame: „Ai, nėra už ką, neverta dėkoti ar pan.“ Mes juk blokuojame ir atimame iš padėką tariančio žmogaus malonumą ir džiaugsmą jaustis dėkingu už tai, ką jis gavo, pamatė, pajuto. Pasakykime ačiū, kad buvome naudingi ir kad džiaugiamės kartu. Pajuskime tą abipusį pasitenkinimą, tą tekančią dėkingumo energiją visu savo kūnu ir siela.                                                                                                       Straipsnio nuoroda žiniasklaidoje >>>

 

P.S.  O visus, kurių neapleidžia jausmas, kad gyvenimo laivas užplaukė ant seklumos arba plūduriuodamas ima grimzti žemyn, kviečiu ryžtis atsikratyti bereikalingo balasto, sustiprint jėgas, nusistatyti tinkamą kryptį, iškelti bures ir jaučiant stiprią pagalbą, pradėti žaismingai judėti pirmyn! Startuojam nuo DABAR.  Detaliau kaip ir kas rasite  ČIA>>>

 

DĖMESIO! palikę savo el. paštą žemiau, Jūs pirmieji gausite nuorodą į 5 DALĮ: Emocijos ir jausmai. Procesas ir valdymas

Dalintis šio postu