5 konfliktų sprendimo scenarijai: kada kurį pasirinkti?

2020 vasaris/kartu su portalu 15 min

5 konfliktų sprendimo scenarijai: kada kurį pasirinkti?

Kiekvienas turime savų tikslų ir norų. Kai mūsų poreikiai ir požiūriai panašūs galime lengvai bendrauti, kartu gyventi, dirbti ir sutarti. Tačiau mums tenka susidurti su skirtingomis nuomonėmis, derinti savus ir svetimus interesus šeimoje, veikloje, gyvenime ir retas išsisuka be didesnių ar mažesnių konfliktų. Lektorė, streso ir pokyčių valdymo ekspertė Rita Regalė aptaria penkias konfliktų valdymo strategijas ir pateikia situacijas, kada jos geriausiai pasiteisina.

Vidiniai konfliktai su savimi

Konfliktais įprasta vadinti susidūrimus, ginčus dėl priešingų siekių, požiūrių, interesų. Konfliktai būna vidiniai ir išoriniai. Vidiniai vyksta žmogaus viduje, jo mintyse, apmąstymuose prieš darant vienokius ar kitokius sprendimus bei veiksmus. Kitaip tariant, viena asmenybės dalis kažko nori, o kita tam prieštarauja. Skamba kiek šizofreniškai, tiesa? Bet, jei geriau save panagrinėtume, šių vidinių prieštaravimų turime kiekvienas.

Tarkime, noriu būti stipri, liekna ir tvirta. Šiam norui pritaria visos mano asmenybės dalys. Tačiau tam būtina sveikai maitintis ir reguliariai mankštintis. O šiems konkretiems veiksmas dažnai prieštarauja kita mano vidiniam tinginiui prijaučianti esybės dalis, sugalvojanti milijoną priežasčių, kodėl to nedaryti.

Arba kai reikia susilaikyti nuo didesnio kiekio skanaus, tačiau nesveiko, kaloringo maisto, tai visada pataria, kad šį kartą dar gali sau leisti, bet kitą kartą tai jau tikrai…

Dar didesni vidiniai prieštaravimai vyksta, kai turime priimti ypač svarbius sprendimus savo gyvenime. Pavyzdžiui, ryžtis įgyvendinti seną svajonę, pradėti nuosavą verslą ar tęsti darbą, kuriame nerealizuoji savęs, bet bijai, kad gali nepavykti užsitikrinti reikiamų pajamų; dvejoji – nutraukti ar tęsti toksiškus, bet savaip patogius santykius, tuščiai leisti laiką su netinkama vadinamų draugų (greičiau naudingų žmonių) kompanija ar rinktis sielai artimus žmones ir t.t.

Šiuos vidinius konfliktus labai įsimenančiai atspindi istorija apie du vilkus:
„Kadaise senelis perdavė savo anūkui vieną gyvenimo tiesą. Kiekviename žmoguje vyksta kova, panaši į dviejų vilkų grumtynes. Vienas vilkas atstovauja blogiui: pavydui, apmaudui, egoizmui, ambicijoms, melui. Kitas vilkas įkūnija gėrį: taiką, meilę, viltį, tiesą, ištikimybę ir gerumą. Anūkas, sukrėstas iki sielos gelmių susimąstė, o paskui paklausė: „O kuris vilkas galiausiai laimi?“. Senelis nusišypsojęs atsakė: “Visada laimi tas, kurį tu maitini.“

Kiekvienas turime laisvą valią rinktis, kurį vilką penėti savo mintimis ir poelgiais ir tokiu būdu auginti ir stiprinti. Ir kartais atrodytų tokie menki nuolaidžiavimai blogiui ar kone nekalti prasižengimai tiek sustiprina žmogaus ego, kad, atrodo, net tų dviejų vilkų nebėra ir jau ten retai kas besikauna. Ir kai lygaus priešininko viduje nebelieka, tai kova kaskart dažniau persikelia į išorę.

Išoriniai konfliktai

Išoriniai konfliktai vyksta tarp dviejų žmonių ar grupių. Kaip atsiranda konfliktas? Pavyzdžiui, aš ko nors noriu ir atlieku arba ketinu atlikti veiksmą, kad tą norą realizuočiau. Kitas žmogus irgi turi norų ir jei mūsų abiejų norai tarpusavyje susiję, o veiksmai ar ketinimai nesutampa – gimsta konfliktinė situacija.

Nesuderintus norus ir poreikius lydi trintis, susidūrimai, o jų nesprendžiant ilgainiui ištinka ir krizės.

Kaip žmonės elgiasi konfliktinėse situacijose?

Vienas iš elgesio modelių arba vadinamų strategijų yra siekti bet kokia kaina laimėti, stengtis patenkinti tik savo norus – tempti „antklodę į save“. Kitas – atsisakyti savo interesų ir „dėl šventos ramybės“ nusileisti. Trečias variantas – nesiginčyti, nespręsti ir palikti likimo valiai, „kaip jau bus taip bus“. Dar yra būdas ir dažnai pristatomas kaip pozityvus – ieškoti kompromisų, t. y. abiem pusėms po truputį nusileisti. Pagaliau yra galimybė taikyti bendradarbiavimo strategiją ir, ieškant abiem pusėms priimtinų sprendimo variantų, siekti maksimaliai patenkinti savo ir kito žmogaus interesus.

Nors pastarasis variantas man skamba patraukliausiai, tačiau ir kitos interesų gynimo strategijos, priklausomai nuo situacijos ir asmeninio požiūrio, yra naudojamos tiek sėkmingai, tiek nesėkmingai

1-asis scenarijus – laimėti

Kai vyksta varžybos, kiekvienas siekia laimėti, ir jei viskas vyksta pagal taisykles, sąžiningą pergalę švęsti malonu. Tačiau, jei visus ginčus siekiame laimėti šeimoje ar kolektyve, vargu, ar kaip rezultatą turėsime gerus, sveikus santykius.

Prisimenu, kaip viena moteris pasididžiuodama pasakojo savo norų ir pageidavimų reiškimo bei konfliktinių situacijų sprendimo šeimoje strategiją: „Mano vyras žino, kad gyvenant su manimi būtina laikytis dviejų punktų: 1. Žmona visada teisi. 2. Jei suabejojai žmonos teisumu, žiūrėk pirmą punktą.“

Deja, jų santykiai buvo apnuodyti, todėl ir ji nebuvo sveika, ir vyras kentė sunkią ligą. Puikybės apimta moteris kovojo dėl savo teisumo ir poreikių įtvirtinimo, o vyras buvo verčiamas slopinti savuosius norus ir bent jau formaliai nusileisti.

Svarbu žinoti, kad siekiančiajam laimėti dominuojančiu pranašumu, žmonės nusileidžia tik žodžiais, veiksmais, bet mintyse lieka prie savo nuomonės ir konfliktas vyksta toliau. Savo norų nepatenkinusi pusė gali siekti laimėti ateityje arba netgi kurti keršto planus. Pralaimėjusi pusė paprastai skęsta negatyviose mintyse ir emocijose, kurios, kaip žinia, yra destruktyviai veikianti abiejų konflikto dalyvių organizmus energijos forma, fizinio kūno negalavimus ir ligas sukelianti neigiama emocinė energija. Neigiamų minčių sukurtos emocijos slegia patį pralaimėjusį ir pasiekia tą, kuriam jis jaučia pasipriešinimą. Kitaip tariant, pasąmoniniame lygmenyje prasideda energetinis karas, kurio pasekmes per savo kūno pojūčius kenčia abu konflikto dalyviai.

2-asis scenarijus – nespręsti

Panašūs procesai vyksta ir tuomet, kai abi pusės dėl kažko nepatenkintos, bet garsiai apie tai nešneka ir esą nekonfliktuoja. Tačiau konfliktas tęsiasi pasąmoniniame lygmenyje. Laikydamiesi strategijos „nespręsti“, žmonės emociškai tolsta vienas nuo kito, atsiriboja, tampa svetimi. Arba, kaip sakoma, tolstant širdims žmonės nebejaučia, nebegirdi vienas kito, todėl ima garsiai šaukti. Atsiranda trintis, priešiškumas ir konfliktinės situacijos įgauna susidūrimų formą su atvirais barniais ir agresija. Jei ir toliau neieškoma abiem pusėms priimtinų sprendimų, visa tai dažnai perauga į rimtas krizes su fizinio ar psichologinio smurto elementais.

3-asis scenarijus – nusileisti

Būna situacijų, kai tikrai neverta aiškintis santykių ir iš esmės spręsti situaciją, pavyzdžiui, konflikto dalyviai susitiko atsitiktinai, trumpam susidūrė, jokių santykių neturėjo ir ateityje neturės. Taip gali nutikti, tarkime, kelyje, kai vienas vairuotojas demonstratyviai nesilaiko taisyklių. Tokiais atvejais, nors ir būdamas teisus, išmintingesnis vairuotojas bus linkęs nusileisti karštakošiui, kad situacija kuo greičiau išsispręstų ir abu galėtų judėti toliau. Prisimenu dar vaikystėje išmoktą patarlę: „Jei kvailys prisėdo tavo skverną, tai ilgai neįkalbinėk jo pasikelti, o verčiau nusiplėšk jį ir keliauk toliau.“ Kartais tikrai neverta įrodinėti savos tiesos, nes neišprusėlis vis tiek supras savaip, nusitemps iki savo patyrimo lygio ir „užmuš“ argumentais.

4-asis scenarijus – ieškoti kompromisų

Dažnai tenka girdėti žmones sakant, kad jie sutaria gana gerai, nes stengiasi ieškoti kompromisų. Viena vertus, lyg ir gerai, kai konfliktinėse situacijose kalbamasi, išklausomos abi pusės ir ieškoma sprendimo variantų, tačiau kompromisas visgi yra tik dalinis abiejų pusių interesų patenkinimas. Kompromiso rezultatas pasiekiamas tiek vienai, tiek kitai pusei aukojant kažką manais.

Šis derybų ar konfliktų sprendimo būdas gali būti laikomas kaip geriausias sprendimas, kai ilgai nepavyksta susitarti, nes abi pusės atkakliai siekia maksimalaus savo interesų patenkinimo ir mažai galvoja apie tolimesnę bendravimo kokybę.

Tačiau jeigu yra tikslas išlaikyti ilgalaikius ir draugiškus santykius su kolegomis ar verslo partneriais arba su meile ir pagarba gyventi šeimoje, tai ši strategija nepasiteisina.

5-asis scenarijus – bendradarbiavimas

Sėkmingiau spręsti konfliktines situacijas ir užsitikrinti, kad po visų laimėtų derybų išties jausimės gerai, padeda bendradarbiavimo, kitaip vadinama „laimėkime abu“ („win–win“) strategija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad konfliktinėje situacijoje laimėti abiem neįmanoma, nes galime prieiti išvados, kad gal ir konflikto nebuvo. Visgi laimėti abiem įmanoma. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad iki šiol visą laiką kabėjome apie konfliktuojančių pusių norus, interesus, nuomones, bet ne apie jų poreikius. Dauguma žmonių dažniausiai ir apsiriboja galvodami apie savo norus ir retai kada susimąsto, iš kokio poreikio tie norai kilę.

Kalbant apie poreikius verta prisiminti tą pačią Maslow poreikių piramidę su penkiais pagrindiniais poreikių hierarchijos laipteliais: fiziologiniai, saugumo, bendravimo, saviraiškos, pripažinimo ir dvasiniai.

Nepatenkinti poreikiai

Visus žmogaus poreikius galima suskirstyti į fizinio kūno poreikius, emocinius poreikius, intelektinius (proto) ir dvasinius poreikius. Didžioji žmonijos dauguma gyvena pirmuosiuose dviejose poreikių labirintuose, kiek mažesnė dalis kaip didelės vertybės trokšta žinių ir išsilavinimo. Ir tik nedidelis procentas suvokia save daugiau nei kaip fizinį kūną ir rūpinasi savo ir kitų dvasiniais poreikiais.

Kiekvienas turime dominuojančių, labiausiai išreikštų poreikių, kuriuos sąmoningai ir dažnai nesąmoningai perkeliame į konkrečius norus ir tikslus, kuriuos siekiame realizuoti manydami, kad gavę, ko trokštame, pasijausime geriau. Tačiau iš tikrųjų mums reikia patenkinti savo poreikį.

Ir čia svarbu suprasti, kad poreikio patenkinimas gali būti realizuotas ne tik konfliktinėje situacijoje ginčijamu noru ar požiūriu, bet ir kitais būdais. Kita vertus, prisiminkime, kad kartais nesijaučiame geriau net ir laimėję, gavę, ko siekėme, nes, pasirodo, realizuotas noras neturi nieko bendra su tikruoju poreikiu, dėl kurio patenkinimo ir vyksta trintis ar kivirčai.

Būtent bendradarbiavimo strategija pirmiausia siūlo atpažinti ir suvokti tikruosius abiejų pusių poreikius, kurie siejami su konkrečiu noru, ir ieškoti galimybių tuos poreikius realizuoti.

Prisimenu, kaip viena moteris pasakojo, kaip ji neadekvačiai, ne laiku ir ne vietoje užsipuolė savo vyrą, kuris žadėjo ir nesuplovė indų. Nesunku nuspėti, kad nešvarūs indai buvo tik priežastis, dirgiklis, „paskutinis lašas“, perpildęs nuoskaudų taurę dėl kitų jos nepatenkintų poreikių, kuriuos ji siejo su savo vyru. Ar juos turėjo užtikrinti jos vyras, jau kitas klausimas.

Dažnai mes savo nerealizuotu poreikius siejame su kitu žmogumi, bet tiesa yra ta, kad tas poreikio deficitas glūdi mumyse pačiuose ir kitas žmogus čia nieko dėtas. Stresą ar bet kokį diskomforto jausmą sukelia nepatenkinti norai, susiję su perdėtu saugumo, kontrolės, pritarimo ar unikalumo siekiu. Jų šaknys glūdi mūsų įsitikinimuose, susiformavusiuose iš ankstyvųjų patirčių, emocinių traumų, nuoskaudų, nepaleistų, neišreikštų jausmų.

Tiesa, atpažinti tikruosius poreikius nėra paprasta ir tai užtrunka, nes reikia skirti daugiau laiko savianalizei, gilesniam savęs ir kito žmogaus pažinimui. Tačiau siekiant geresnės ateities ir aukštesnės santykių bei gyvenimo kokybės, investuoti į tai tikrai verta.

Taigi, išmokime sumaniai vertinti ir spręsti konfliktines situacijas, atpažinkime savo ir kito žmogaus poreikius. Pagarbiai juos išsakykime ir neatidėliokime, kol visa tai neperaugo į santykių krizę. Blogiausia, kai užsitęsusi konfliktinė situacija, neišspręstos derybos ima sekinti jėgas, vesti rimtų sveikatos sutrikimų, depresijos ir beviltiškumo link. Atkreipkime dėmesį ir į savo vidinius konfliktus, kurie gali kilti dėl perdėtų lūkesčių sau ar kitiems.

Straipsnio nuoroda žiniasklaidoje >>>

P.S. Jei šiuo metu išgyvenat sunkų periodą, patiriat įtampą, tuomet pirmiausia verta susitvarkyti su emocijomis, kad atgautumėt jėgas ir pasitikėjimą ir aiškiau įžvelgtumėte geriausius savo situacijos sprendimo variantus ir imtumėtės tikslingų veiksmų.

Tikrosios Jūsų problemos priežasties ir naudingiausių, tinkamiausių Jums sprendimų ieškom konfidencialaus, nešališko, reflektuojančio pokalbio, koučingo sesijos ar konsultacijos forma Jums aktualia tema:

• Santykiai su vaikais, partneriu, draugais, kolegomis;
• Darbas, veikla, verslas, karjera, savirealizacija;
• Fizinė, emocinė, dvasinė sveikata, gyvenimo prasmė ir kt.
  Daugiau informacijos apie konsultacijas ČIA>>>

 

DĖMESIO! palikę savo el. paštą žemiau, Jūs pirmieji gausite nuorodą į sekančią  straipsnio DALĮ