Planavau gyventi lengvai ir paprastai, o teko vadovauti labiau už save patyrusiems

Iš karto po lengvosios pramonės inžinerijos studijų, vos spėjusi  apsiginti diplomą, tapau komercinės parduotuvės direktore. Tuo metu mano brolis buvo rimtas verslininkas – jis ir suorganizavo man šias pareigas. Galite įsivaizduoti: jauna, neseniai studijas baigusi ir jokios darbinės patirties neturinti mergina, vadovaujanti už save vyresniems ir ne vienerius metus prekyboje dirbusiems žmonėms… Tada, sudėtingais laukinio kapitalizmo laikais, ir prasidėjo mano „gyvenimo mokykla“. Buvo sunku. Nežinojau, kaip efektyviai bendrauti su žmonėmis, daryti įtaką, kaip kartu siekti rezultatų. Norėjau būti gera, įtikti – bet juk aš buvau jų vadovė, taip pat buvau atsakinga už save aukščiau stovintiems vadovams!

Direktorės pareigos tiek išvargino, kad po dukros auginimo atostogų nusprendžiau į jas nebegrįžti ir ieškoti kitokio darbo. Netrukus buvau priimta į reklamos agentūrą. Po kurio laiko kartu su keletu kolegų iš jos pasitraukėme ir įkūrėme nuosavą. Man labai trūko žinių, todėl ėmiausi verslo administravimo ir marketingo magistro studijų.

Turėjau viską, bet tuo pat metu NETURĖJAU NIEKO

Studijavau, dirbau, gimė sūnus. Reklamos agentūroje buvau vadovė, bet vadovauti žmonėms vis dar nemokėjau, apsiimdavau per daug darbų, nesugebėdavau racionaliai jų paskirstyti, deleguoti kitiems. Neįsivaizdavau, kaip motyvuoti darbuotojus siekti rezultatų, dirbti efektyviau, kaip sukurti bendradarbiavimu paremtus santykius ir gerą atmosferą kolektyve. Puikiai prisimenu, buvo periodas kuomet visai sutriko poilsis ir naktimis negalėdavau užmigti – vis galvodavau, kaip suvaldyti situaciją.

Tuo metu ir aš, ir mano vyras turėjome atskirus verslus, statėme sau namus, auginome du vaikus, kuriuos prižiūrėti padėjo auklės. Įtikinėjau save, kad gyvenu puikiai. Galėjome sau leisti egzotines keliones, pramogas, komfortiškus automobilius, šiuolaikiškai įrengtus namus. Prieš kitus vaidinau laimingą, sėkmingą, gyvenimu patenkintą moterį, tačiau iš tiesų viduje jaučiausi, atsiprašant, „šūdinai“. Mane valdė įtampa ir nuolatinis nerimas, kuriuos trumpam sugebėdavau numaldyti nebent prabangaus vyno taure. Atrodė, kad turėjau viską, ko galėjau norėti, bet gyvenimas neteikė džiaugsmo ir prasmės. Tuo metu dar savo protu nesupratau, kad dideliais žingsniais artėju prie jau antrosios savo santuokos griūties. Troškau sužinoti, kas su manimi negerai, kaip galiu sau padėti – kaip sutvarkyti tą gyvenimą, kuris pats niekaip nesusitvarko…

Dar vienos studijos ir grįžimas prie vaikystės svajonių

Ryžausi dar vienoms studijoms – ėmiausi studijuoti verslo psichologiją. Tų žinių siekiau, visų pirma, sau. Tikėjau, kad, nerdama į šią sritį, gausiu atsakymus apie santykius šeimoje ir versle, savo vidines būsenas bei suprasiu, kaip išlipti iš dvasinės duobės. Pamačiau, kad norint sėkmingai suimti savo gyvenimą ir verslą į rankas, vien techninių įgūdžių bei vadybos žinių nepakanka. Ne mažiau svarbu yra emocinė kompetencija (EQ). Aukštas emocinis intelektas užtikrina gebėjimą efektyviau reaguoti į nesėkmes, stresines situacijas, aiškiau suprasti tiek savo, tiek kitų žmonių emocijas, poreikius. Dvejų metų psichologijos studijos mane užvežė. Pasijutau grįžusi prie savo esmės, prie to, ko norėjau nuo pat vaikystės. Žinoma, iki to ir po to buvo ir daugiau įvairių mokymų bei praktinės patirties:

• verslo administravimas (nuo 1993 m.);
• reklama, rinkodara (nuo 1997 m.);
• nuosavo verslo kūrimas (nuo 1999 m.);
• psichologija, konsultacinis koučingas (nuo 2009 m.);
• pokyčių valdymas, asmenybės ugdymas (nuo 2013 m.);
• praktiniai EQ stiprinimo mokymai, seminarai, išskirtiniai renginiai (nuo 2014 m.)

Mano esminis atradimas buvo tas, kad per emocinio intelekto stiprinimą kiekvienam įmanoma gyvenimą subalansuoti taip, kad vyrautų harmonija santykiuose su artimaisias, aplinkiniais, kolektyvo nariais, gausėtų asmeninai, šeimos ar įmonės finansai,  sėkmingai klostytųsi karjera, džiugintų fizinė ir dvasinė sveikata bei turiningas laisvalaikis.

Supratau, kad radusi savus atsakymus ir subalansavusi savo gyvenimą,  galiu padėti tą padaryti ir aplinkiniams. Būtent tam mane ir ruošė gyvenimas, būtent todėl ir siuntė visą tą sunkią patirtį ir išbandymus – kad galėčiau suprasti ir pagelbėti panašiose situacijose atsidūrusiems žmonėms.

Dauguma mano klientų – veiklūs, aktyvūs žmonės, vadovai, verslininkai. Puikiai įsivaizduoju, kaip atrodo vadovaujantį darbą dirbančio asmens gyvenimas, nes pati tai savo kailiu patyriau. Labai dažnai, jei daugiausia energijos skiriama karjerai ir darbiniams reikalams, nukenčia santykiai su šeima, ima prastėti sveikata, atsiranda fizinis, psichologinis, dvasinis nuovargis. Labai džiaugiuosi, kad į mane besikreipiantys žmonės jau paprastai būna susivokę, jog situaciją reikia tvarkyti nuo paties svarbiausio projekto „AŠ“. Kai šis „AŠ“ tampa emociškai stabilus, stiprus ir tvirtas, jis gali ženkliai lengviau teisinga ir naudinga linkme pakreipti tiek save, tiek kitus žmones.

Darbas su tokiais klientais mane veža dar labiau nei teorinės studijos ar dvasinių žinių siekimas. Paprastai ilgai nė neužtrunkame. Man tereikia pagelbėti žmogui atsipainioti, įžvelgti tikrąsias nesėkmių priežastis, susitvarkyti su neigiamom emocijom, stresu ir padėti pamatyti, kokie sprendimai jam būtų naudingiausi bei paskatinti imtis kryptingų veiksmų, kad jo gyvenimas gražiai susistyguotų.

Kai matau vieno aktyvaus, veiklaus kliento pokyčius, esu tikra, kad padėjau ne tik jam. Juk šis žmogus, kaip vadovas, kaip lyderis nuo šiol jau kitaip elgsis su savimi, savo šeima, savo pavaldiniais, draugais, darys teigiamą įtaką daugeliui žmonių, aplinkai ir mums visiems.

Mano misija:

Pastarąjį savo gyvenimo dešimtmetį tapatinu su gilesniu asmeninės misijos šioje planetoje suvokimu, kurį labai gražiai man nusako senovės kinų išmintis:

“Jei planuoji metus į priekį – sėk ryžius. Jei dešimtmetį – sodink medžius. Jei amžinybę – mokyk žmones.”

Esu 18 metų sūnaus ir 27 metų dukros mama. Labai mėgstu keliauti. Esu aplankiusi daugelį šalių iš kurių, ko gero man, egzotiškiausia buvo Kombodža, o simpatiškiausia- Kalifornija. Dievinu kalnų slidinėjimą, gerus filmus ir knygas.

Ir dar noriu pasidalinti viena savo įžvalga: labai dažnai žmogaus patirtis ir išsilavinimas (kurį paliūdija diplomai, sertifikatai, moksliniai laipsniai ir t.t.) nieko bendro neturi su kompetencija, su mokėjimu meistriškai atlikti darbą. Ko gero visi savo artimoje aplinkoje turime daugybę diplomuotų, sertifikuotų specialistų, kurių kompetencija labai abejojame, nes matome kaip jie gyvena, dirba, kokios jų vertybės ir kokie jų veiklos rezultatai. Todėl mano giliu įsitikinimu apie kompetenciją geriausia kalba atlikti darbai ir atsiliepimai.

Nuoširdžiai Rita Regalė

KVIEČIU SUSIPAŽINTI ARTIMIAU PER NEMOKAMĄ 15 min KONSULTACIJĄ >>>