Stresas slypi vien tik žmogaus viduje

2019 rugsėjis/ kalbėjosi Virginija Barštytė

Stresas slypi vien tik žmogaus viduje

Jei manote, kad stresas yra šiuolaikinio gyvenimo būdo norma, galvokite iš naujo. Stiprus stresas ne juokais kenkia sveikatai, o gebėjimas jį suvaldyti teikia daug naudos: užmirštame dvasios ir kūno negalias, tampame darbingesni, laimingesni, atsiranda daugiau laiko mėgstamiems užsiėmimams. Bet kas gi yra tas stresas? Į šį gana dažną skaitytojų klausimą atsako lektorė, pokyčių ir streso valdymo ekspertė Rita Regalė.

Paprastai seminarų, mokymų metu aš pati šį klausimą užduodu klausytojams. Atsakymų sulaukiu pačių įvairiausių: baubas, skausmas, visur pilna streso –darbe, namuose, gatvėje… Bet tiesa yra ta, kad stresas slypi vien tik žmogaus viduje, o mus supančioje aplinkoje sutinkame dirgiklius ir stresorius, kurie ir sukelia mums nemalonius jausmus, emocijas.

Ar jūsų gyvenime buvo stiprių streso bangų ar net periodų, kai persekiojo nuolatinis nerimas ir įtampa?

Buvo, ir aš, kaip dauguma žmonių, jį gesinau tai prabangaus vyno taure, tai griebdavausi vaistų. Džiaugiuosi, kad užteko sąmoningumo ieškoti ir surasti sveikesnių ir saugesnių įtampos nusimetimo priemonių. Studijavau psichologiją, daug skaičiau, lankiausi begalėje seminarų, mokymų, išbandžiau ir tyrinėjau įvairiausius streso ir emocijų valdymo metodus, technikas. Suvokiau, kaip gimsta emocijos, iš kur kyla nerimas, baimė, stresas, koks yra jų valdymo mechanizmas ir kokios mūsų galimybės visa tai kontroliuoti, valdyti. Ieškojimai padėjo daug ką išsiaiškinti, pažinti, perprasti. Šiandien esu laisva nuo įtampos, gebu pasirinkti ir užsitikrinti norimą emocinę būseną, sąmoningai kuriu savo gyvenimą. Visais atradimais, įžvalgomis ir technikomis mielai dalijuosi su norinčiais tai sužinoti.

Stresas – tai tiesiog įtampa ar kas nors daugiau?

Jau pačiame žodyje slypi šio reiškinio suvokimo raktas. Angliškai stress — įtampa. Esame įpratę įtampai priskirti neigiamą atspalvį, bet ji nėra nei teigiama, nei neigiama. Įtampa siejasi su judėjimu, o juk tai – gyvenimas. Visa, kas gyva, juda, judame ir mes, vadinasi, patiriame įtampą, tai yra natūralu. Jei neįtempsi raumens, negalėsi jokio daikto pakelti, jokio darbo atlikti ir netgi žodžio ištarti, nes liežuvis – irgi raumuo. Vadinasi, įtampa ir reikalinga, ir naudinga, o visa esmė – kaip tai vertiname ir priimame. Hansas Seljė teigė, kad mažos streso dozės padeda ilgiau išlikti veiklesniam, jaunesniam, energingesniam. Bet apie tai vėliau.

Žmonės dažnai painioja terminus, tam tikrus stimulus vadindami stresu. Išoriniai dirgikliai, tokie kaip triukšmas, barniai, transporto spūstys ar prastos oro sąlygos nėra stresas. Tai stresoriai, stimulai, dirgikliai, kurie sukelia mums vienokias ar kitokias emocijas. Stresas, emocijos– tai yra mūsų atsakas, reakcija į stimulus, dirgiklius, stresorius. Arba, kitais žodžiais tariant, – reakcija į patį gyvenimą. Mus nuolat kažkas veikia, stimuliuoja – tiek vidiniai, tiek išoriniai dirgikliai: aplinkos garsai, oro temperatūra, daiktai, žmonės, gyvūnai, augalai, matomos ir nematomos energijos, elektromagnetinės bangos ir t. t. Dar ir tokie vidiniai dirgikliai kaip fizinis bei emocinis skausmas, nepatenkinti fiziologiniai poreikiai susiję su maistu, miegu, lytiniu potraukiu ir t.t.

Žodžiu, dirgikliai gimdo vienokią ar kitokią emociją?

Kad būtų aiškiau suvokti, kaip atsiranda emocijos, įtampa, stresas, pažvelkite į paveikslėlį žemiau, kuriame pateikta supaprastinta streso, kaip reiškinio, schema. Horizontaliais brūkšniais – rodyklėmis čia pavaizduotas stimulas ir atsakas į jį, o tarp jų žmogeliukas.

 

 

Kaip išsiaiškinti šį paveiksliuką?

Pavyzdžiui, einate gatve ir staiga prapliumpa lietus. Kokia jūsų reakcija? Galbūt šiek tiek išsigąstate ar pyktelite, sutraukiate pečius ir ieškote rankinėje skėčio ar užsigaubiate galvą striukės gobtuvu. Gal paspartinate žingsnį ar leidžiatės bėgti, o gal šyptelite ir pasistrikinėdami žingsniuojate toliau.

Lietus šiuo atveju yra stimulas, kuris iššaukė jūsų atsaką. Jūsų mintys ir iš jų kylantys veiksmai, kurių griebėtės prasidėjus lietui, yra jūsų REAKCIJA į stimulą – lietų. Kokia bus konkreti reakcija, priklauso nuo to, kokios mintys jus aplankys tą akimirką. Gal sureaguosite į lietų niūriai, piktai: štai dabar visas permirksiu ir sušalsiu, apsitaškysiu drabužius, gal net garsiai pasipiktinsite ar sudejuosite, o gal pasirinksite priešingą reakciją. Pvz., kaip smagu, seniai bebuvo toks stiprus lietus, o ir žemė išsausėjusi, augalus pagirdys, dulkes nuplaus… Visai smagu kaip vaikystėje šokinėti per balas! Kaip matome, į tą patį dirgiklį reaguojama skirtingai.

Turbūt ne visada vienodai reaguojame į tas pačias dažnai pasitaikančias kasdienybės situacijas?

Mes vienaip ar kitaip jau esam įpratę reaguoti į tam tikrus pasikartojančius stimulus. Mat mūsų reakcija dažniausiai yra automatinė, išmokta ankstesnio patyrimo metu, taigi net nefiksuojame savo reakcijų, o išmoktą elgesio modelį (dažniausiai ankstyvoje vaikystėje) kartojame nuolatos, priimdami kaip tinkamiausią. Viskas būtų gerai, jei tos mūsų reakcijos į bet kokius stimulus būtų teigiamos, nekeltų diskomforto, mums neskaudėtų, nepatirtume momentinio ar užslėpto streso. Deja, taip nėra ir daugelis iš mūsų gyvena jausdami nuolatinę įtampą, kupini prastų kasdienių emocijų.

Ar kasdienį nerimą, įtampą, kylančius dėl konkrečių priežasčių, galime išmokti valdyti?

Taip, kai perprantame, kas iš tikrųjų yra stresas, koks jo atsiradimo ir valdymo procesas. Yra trys pagrindines streso valdymo kryptys:

1. Stresoriai;
2. Požiūris;
3. Resursinė būsena.

Dirbant visomis kryptimis kompleksiškai – gera kasdieninė jausena garantuota!

Šiame straipsnyje apžvelgsime tik kelias (jų yra ženkliai daugiau) visiškai saugias, veiksmingas ir lengvai išmokstamas resursinės būsenos atstatymo, streso valdymo technikas padedančias susitvarkyti su iškylančia įtampa, nerimu, skausmu.

Slydimo technika

Veiksminga norint atsikratyti įvairių rūšių priklausomybių. Jei pasiryžote mesti rūkyti, nevartoti alkoholio, nevalgyti saldumynų, kelias dienas pabadauti ar kt., anksčiau ar vėliau jus užklups nerimas, įtampa, nes ne kasdien turėsite ryžto viso to imtis. Kaip kovoti su jus užplūstančiomis abejonėmis – imtis to ar nesiimti, gal pasitraukti?

Atsispirkite pagundai kovoti. Stebėkite save ir savo mintis kaip pašalinis žmogus. Užfiksuokite, kokios mintys ateina, kokie pojūčiai atsiranda kūne ir kokioje vietoje. Jokios kovos nepradėkite nei mintimis, nei žodžiais, nei veiksmais su tuo diskomfortu, tik stebėkite ir priimkite kaip visiškai natūralų procesą. Pavyzdžiui, noriu valgyti! Noriu parūkyti! Taip (pati(-s) sau), aš tave suprantu, sunku. Pirmas žingsnis: noriu – sunku – suprantu.

Antras žingsnis – pasakyti sau, kad nėra būtina elgtis pagal šią akimirką kylantį norą, poreikį, pojūtį. Tai lyg dialogas su savimi: aš noriu valgyti, rūkyti, aš mirštu, kaip noriu. O jūs atsakote: „Aš tai suprantu, bet neprivalau dabar parūkyti ar pavalgyti.“

Trečias žingsnis – jūs elgiatės taip, kaip esate nusprendę elgtis, o ne taip, kaip liepia dabartinis jūsų jausmas, atskiri pojūčiai.

Ketvirta – primenate sau, kad esate įsipareigojęs prieš save ar komandą (būna lengviau tai padaryti grupėje) atsilaikyti prieš visus kylančius sunkumus ir nepatogumus.

Žodžiu, slydimo technika – tai savotiška meditacija. Jeigu ateina gera mintis, džiaugiamės ja, ateina bloga mintis, irgi gerai, tačiau elgiamės pagal savo sprendimus. Minčių mus aplanko galybė, gal 60 tūkst. per parą. Jos ateina, išeina, o vertybės, įsipareigojimai yra tai, ką patys sąmoningai pasirenkame.

Dėmesio perjungimas

Efektyvi technika valiai, kantrybei ugdyti. Įsivaizduokite, kad jūsų galvoje yra jungiklis, atsakingas už jūsų valios pasireiškimą. Jungiklį galima nustatyti trimis padėtimis, zonomis, kurios atsakingos už skirtingas veiklas. Kairėje – zona, atsakinga už tai, „ko nedarysiu“; dešinėje – už tai, „ką darysiu“; centrinė zona atsakinga už tai, „ko noriu“.

Užuot susikoncentravę į tai, „ko nedarysiu“, pavyzdžiui, aš nerūkysiu ar nevalgysiu saldumynų, „perjunkite jungiklį“ ir susikoncentruokite į tai, „ką darysiu“. O tai reiškia – ne į maistą, kurio norite, o į kokią nors veiklą. Pavyzdžiui, norisi valgyti, parūkyti, bet einate pasportuoti, atlikti kokį nors darbą, pasivaikščioti.

Tai unikali technika, tai perėjimas nuo vieno jungiklio – aš nedarysiu – prie pozityvaus, konstruktyvaus veiksmo „aš dabar darysiu“. O paskui perjunkite jungiklį į trečią, vidurinę, poziciją – „aš noriu tai daryti, nes aš noriu būti laisvas nuo saldumynų, alkoholio, rūkymo.“ Čia verta prisiminti, dėl ko jūs tai darote. Tais sunkiais momentais patartina atsiversti savo svajonių knygą, peržiūrėti, kokie jūsų tikslai. Tai padės užtvirtinti pasirinktą ketinimą ir atlikti kryptingus veiksmus.

Pleišto technika

Efektyvi norint įveikti depresiją, nuotaikų kaitą, menstruacijų ciklus, sielvartą, liūdesį. Būna atvejų, kai apima neviltis, diskomfortas, norisi rėkti, kaukti, apšaukti artimiausią žmogų, vaiką ar gal parūkyti, suvalgyti saldžių pyragaičių…

Norint nutraukti šitą žemyn tempiančių minčių grandinę, pasirodo, pakanka sudainuoti šmaikščią dainelę, pasakyti eilėraštuką, skanduotę, mantrą, maldelę. Tokį paruoštuką patartina turėti iš anksto. Kartoti tai 3–5 minutes mintyse arba, jei galite, balsu. Ir stebėkite, kaip po kelių akimirkų visas jaudulys ir diskomfortas dings ir vėl norėsis gyventi.

Išbandykite tai! Net ir labai sunkiose situacijose (netektis, praradimai, liga) kai atrodo, kad galima išeiti iš proto, tas vidinis niūniavimas, maldelė padeda išlaikyti stabilumą. Tai iš senovės atėjusi technika, kurią naudojo mūsų mamos, močiutės ir promočiūtės. Juk kiekvienas kareivių pulkas turi savo skanduotę, dainą, ir galbūt filmuose teko matyti – mirtis šalia, baisu, nepakeliama, bet pulkas ima ir uždainuoja. Tai padeda. Ši technika tikrai veiksminga.      Straipsnio nuoroda žiniasklaidoje >>>

DĖMESIO! palikę savo el. paštą žemiau, Jūs pirmieji gausite nuorodą į sekantį straipsnį: