Kaip “pasikinkyti” traukos dėsnį?

2019 rugpjūtis/ kalbėjosi Virginija Barštytė

Kaip “pasikinkyti” traukos dėsnį?

Ne vienas esame girdėję apie traukos dėsnį. Galbūt skaitėme knygą ar žiūrėjome filmą „Paslaptis“ (The secret), taigi žinome, kad mūsų mintys materializuojasi. Kitaip tariant, jeigu svajosi, labai norėsi, tai ir turėsi. Ar tikrai? Klausiame šia tema seminarus vedančios lektorės, pokyčių ir streso valdymo ekspertės Ritos Regalės.

Galbūt jūs turite pavyzdžių iš savo pačios gyvenimo, kai tai išsipildė?

Kai aš pagimdžiau savo pirmagimę dukrytę (o ji gimė dar praeitam šimtmety), nusipirkau knygą „Pirmieji kūdikio metai“, ir ten buvo vieta užrašams, skirtiems mamos palinkėjimams surašyti. Aš, kaip atsakinga mama, viską kruopščiai užpildžiau. Parašiau, kaip aš ją įsivaizduoju užaugusią, ko jai linkiu, apie kokius santykius su ja svajoju, apie tai, kokių dukters jausmų man norėčiau. Ir, žinoma, praėjus pirmiesiems metams, šią knygą padėjau į šalį. Po 17 metų aš ją netikėtai aptikau, ir savo nuostabai ir džiaugsmui suvokiau, kad linkėjimai išsipildė. Iškart sunerimau, nes savo sūnui dar nieko nebuvau palinkėjusi, o jis tuo metu ėjo aštuntus metus. Puoliau rašyti, juolab kad jau buvau mačiusi filmą „Paslaptis“ ir dar daugiau – tiek teoriškai, tiek praktiškai žinojau, kaip iš tikrųjų veikia traukos dėsnis.

Ar galime apibendrintai nusakyti, kaip kiekvienas iš mūsų kuriame savo gyvenimo realybę?

Pagal principą: MINTIS – EMOCIJA – VEIKSMAS. Kuriant realybę, dalyvauja ne tik mintys, bet ir emocijos, veiksmai. Dar nevalia pamiršti, kad traukos dėsnis veikia ne tik tuomet, kai romantiškai svajojam, planuojam, bet nuolat, kiekvieną sekundę, kiekvieną mūsų egzistencijos akimirką. Nepriklausomai nuo to, ar mes tuo tikim, ar ne. Tad kiekviena įsileista mintis bei jos sukurta emocija dalyvauja kuriant mūsų asmeninę realybę. Kasdienės mintys ir emocijos tarsi magnetas traukia atitinkamas situacijas, įvykius, žmones ir skatina atlikti konkrečius veiksmus.

Ar tikrai, jei mėgaujamės teigiamomis emocijomis, tai ir įvykiai klostosi palankūs, o jei esam suirzę, pikti, tai ir žmones pritraukiame tokius, kurie „erzina“?

Jei tuo dar neįsitikinote, gal per mažai stebėjote save ir aplinkinius. Žinoma, reaktyvios asmenybės, o kitaip tariant, aukos mentaliteto atstovai galėtų tvirtinti priešingai, kad neva esam laimingi, kai viskas sekasi, kai kažkas gražaus vyksta gyvenime. Bet juk ir vyksta todėl, kad mes to nusipelnėme, kad tai pritraukėme savo vidine būsena, kad pastebime gražius dalykus, kad mokame jais pasidžiaugti.

Teisės studentams yra dėstomas kursas „Viktimologija“ (lotyniškai victima – auka). Tyrimų objektas – aukų ir nusikaltėlių ryšiai, santykiai, aukos psichologija. Pagrindinė idėja, kurią sužino studentai, yra ta, kad tarp aukos ir budelio egzistuoja ryšys ir kad kiekviena auka pritraukia savo budelį. Kaip? Ogi mintimis ir emocijomis. Apie ką paprastai yra linkę galvoti senyvi, nuošalių sodybų gyventojai, kokias TV laidas jie mieliausiai žiūri, apie ką diskutuoja, ko labiausiai bijo? Tikėtina, kad vagių ir plėšikų. Taigi kokios jų dominuojančios mintys ir emocijos?

„Tebūnie jums, kaip tikite“, – skelbia Biblija. Ar ne apie tą patį traukos dėsnį čia kalbama? Arba sakoma: jis – laimės kūdikis, jam visuomet sekasi… Retas susimąsto apie to žmogaus pozityvias nuostatas, vidinę ramybę, teigiamas emocijas ir garbingą elgesį su aplinkiniais. Žinoma, pasitaiko klaidingų vertinimų, kai manoma, kad žmogus laimingas, nes turi daug pinigų, nes pasiekė pripažinimo, bet mes nežinom, kaip jis iš tikrųjų jaučiasi, ar miega ramiai lyg kūdikis, kokie jo santykiai su artimaisiais, ar jis jų neskriaudžia?

Jei žmogus šiuo metu išgyvena sunkų etapą, ar tai gali būti jo paties ankstesnių klaidų, t. y. negatyvaus mąstymo rezultatas?

Šiuolaikinėje visuomenėje, o ypač aukštuomenėje, dažnai demonstruojamos kaukės, o tikrąsias emocijas žino tik jų savininkai ir artimiausios aplinkos žmonės. Kadangi traukos dėsnis visus veikia vienodai, tai išimčių nėra: išorė visuomet atspindi vidų. Jei nėra harmonijos viduje, tai atsispindės ir išorėje.

Ir jei gimdami gavom nevienodas sąlygas ar šiuo metu išgyvename sunkų laikotarpį, tai išties gali būti mūsų pačių ankstesnių klaidų rezultatas. Galima tai vadinti KARMA – priežasties ir pasekmės dėsniu. Tą karmą mes kuriame kiekvieną akimirką, pirmiausia – mintimis.

Atrodo, neįtikėtina, kaip galima pakenkti sau mintimis?

Mintis – tai energija, kurią įsileidžiam, sustiprinam ir kartu su emocija spinduliuojam į aplinką. Energijos tvermės dėsnis byloja, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies energija gali virsti kitos rūšies energija. Vadinasi, tiek gerų, tiek prastų minčių ir emocijų energija niekur nedingsta, bet pasiekia tuos, kuriems ji buvo skirta, dėl kurių išgyvenam, kuriems siunčiam meilę ar baimę, o gal pyktį. Paleista minčių ir emocijų energija sugrįžta atgal gerokai sustiprėjusi ir papildo mūsų pačių emocinį banką, stiprina emocinį krūvį. Atlikite eksperimentą: užsimerkite ir prisiminkite savo artimą žmogų, galvokite apie jį, nusiųskite jam mintimis besąlyginės meilės pliūpsnį. Vizualizuokite, kokia toji meilė – gal tai baltos šviesos srautas, gal baltas didelis meilės rutulys… Pakartokite tai kelis kartus, pakartokite šią vizualizaciją kelias dienas iš eilės. Stebėkite, kas nutiks, kaip pasikeis bendravimas, kokia bus jūsų paties vidinė jausena.

Taip pat stebėkite, kas atsitinka su mūsų mintimis ir emocijomis, kai dėl ko nors piktinamės ar prieš ką nors kovojame? Taip gali atsitikti bežiūrint kokią nors laidą per televiziją ar besibarant su kaimynais. Mes eikvojame energiją toli gražu ne teigiamiems, o neigiamiems dalykams – nepasitenkinimui, gal net baimei, pvz., karo ar finansinės krizės. Tuo mes nesąmoningai padedam tam reiškiniui sustiprėti! Piktindamiesi kitų ar savo elgesiu, tą elgesį, tuos žmones tik dar labiau stipriname, nes kur link krypsta dėmesys, ten link teka energija. Todėl tikrai verta su meile priimti save ir siųsti meilę kitiems, tuomet tos meilės daugiau ir turėsime.

Vis dėlto, kaip iš tikrųjų veikia, koks yra tos daugelio patikrintos taisyklės: kiekvienas veiksmas gimdo atoveiksmį – mechanizmas?

Psichiatras, tyrėjas, lektorius, knygų autorius Deividas Hokinsas (Dr. David R.Hawkins) teigė, kad mūsų smegenys veikia kaip energijos modelių imtuvai, kurių šaltinis yra sąmonė. Vadinasi, mūsų smegenys veikia panašiai kaip radijas, televizija, kur programas transliuoja siųstuvai, o mes jas priimam imtuvais. Kanalai ir stotys veikia tam tikru dažniu. O kokiu dažniu veikia žmogaus smegenys, kai mintys teigiamos arba neigiamos? Priklausomai nuo to, kokios mintys sukasi, tokios emocijos pasireiškia kūne, tokio dažnio energija esame pasikrovę. Tikėtina, kad informaciją gauname iš tokios pat rūšies energijos modelių, ir pagal tokią energiją kuriame savo gyvenimo scenarijų.

Mokslas patvirtina, kad mintis yra tam tikros rūšies energija, turinti savo dažnį. Paskaičiuota, kad per parą mus aplanko apie 60 000 minčių, ir jos nėra mūsų, kol jų neįsileidžiame, kol „nepersukame“ jų savo smegenyse. Palyginimas: jei nustatome radiją ties tam tikro dažnio bangomis, klausomės vienos radijo stoties, jei perjungiame šią stotį arba, tarkime, perjungiame televizijos kanalą, klausomės kitos muzikos arba žiūrime kitą laidą. Jei radiją ir televizorių galime lengvai valdyti, gal pavyktų valdyti ir savo smegenis – pasirinkti, kokį savo gyvenimo filmą žiūrėti, kurti ir jame dalyvauti. Ką manote? Būna žmonių, kuriuos valdo televizija, kiti televiziją valdo patys, dar treti ją kuria ir naudoja savo tikslams…

Užsiminėte, jog esame sutverti pagal Dievo paveikslą…

Aš tuo tikiu, bet ne kad pagal išorinį, o pagal vidinį paveikslą. Manyčiau, kalba eina apie žmogų kūrėją, gebantį mintimis, žodžiais, jausmais, emocijomis ir veiksmais kurti savo ir jį supančio pasaulio realybę… Tikiu, kad visi mes, net nesuvokdami Visatos dėsnių, nuolat, kiekvieną gyvenimo akimirką, esame kūrėjai. Puoselėdami teigiamas mintis, kuriame, stipriname gėrį, o jei brandiname neigiamas mintis, žinoma, maitiname blogį. Tikėtina, kad su kuo bendradarbiaujame, to įtakos lauke ir esame. Gan žaismingai panašus požiūris išreikštas kino filme „Likimo ekspertai“ (Adjustment Bureau).

Žinoma, netikėjimas ar nepasitikėjimas savimi, o taip pat neigiamas emocinis krūvis, sukauptas viduje, žymiai sumažina mūsų vibracijas, arba „transliacijos šaltinių ir kanalų“ pasirinkimo galimybes, taigi užblokuoja gražių svajonių išsipildymą. Net jei kai kurie norai išsipildo, tai, žiūrėk, su nepageidaujamais elementais… Jei leidžiamės į svajones, į vizualizacijas, jei aiškiai įsivaizduojame, kaip norime jaustis, ko siekiame, ir jei visa tai sustipriname deramomis emocijomis ir kryptingais veiksmais, mūsų smegenys ima veikti atitinkamu dažniu ir traukti su tuo susijusius žmones, įvykius, situacijas. Vadinasi, anksčiau ar vėliau gauname tai, ko esame verti.

Ar galima tikėti, kad įmanoma turėti viską, ko trokštame?

Įmanoma, jei tik esame tam pasiruošę. O būti pasiruošusiam – reiškia, būti atsikračiusiam streso, nuoskaudų, baimių, kaltės, gėdos, sielvarto, pykčio, puikybės, klaidingų įsitikinimų, žodžiu, viso to slegiančio ir traukiančio žemyn balasto. Kol nešiosimės tai viduje, tol ir turėsime sunkius laikotarpius, t. y. situacijas, kurios tarsi veidrodis atspindės mūsų vidų. Straipsnio nuoroda žiniasklaidoje>>>